Vertybės
Skaičiau knygą, ir ne vieną, apie vertybes, apie tai kaip svarbu daryti pasirinkimus jomis besivadovaujant ir žinoma jas žinot. O kas yra ta vertybė - kažkas kas man yra svarbu. Mus moko jas atpažinti pagal tai ką darome kai esami vieni, kai niekas mūsų nemato ir nevertina, bet tuo pačiu galvoje turiu ir sąrašą “gerų” ar tiksliau “tinkamų” vertybių, kurios yra priimtinos, tokių kaip šeima, sveikata, sąžiningumas, bet ir “blogų” arba ne tokių priimtinų, tokios kaip komfortas, pinigai, darbas - čia turbūt ir vienai ir kitai kategorijai priskirčiau, bet priklauso nuo to su kuo lyginsi, jeigu darbą statai aukščiau už šeimą - blogai, bet jei aukščiau už laisvę (norą keliauti, patirti, atrasti) - gerai.
Vertybės pačios iš savęs nėra nei blogos nei geros, jos tiesiog parodo kas žmogui tuo metu yra svarbu, o kas ne. Aišku, kaip ir viskam aš mėgstu uždėti etiketes ir vertinti kuri yra geresnė ar blogesė, bet turbūt tada ir atsiranda tos primestos vertybės ir jei nesuprantu, kad jos yra primestos - nesunku gyventi kažkieno kito gyvenimą to net nesuprantant.
Esu ne kartą girdėjus, kad jei žmogus sukelia keistus jausmus, nes sako vieną, o daro kitą - visada reikėtų žiūrėti į tai ką jis daro, nes tai parodo tikrą jį. Ir man tai visada atrodė labai logiška ir priimtina, bet niekada šito iki šiol nebuvau pritaikius pati sau.
Ar gali taip būti, kad “primestos” vertybės čia man kiša koją? Sukuria vidinį konfliktą?
Neperseniausiai pastebėjau, kad tai ką aš sakau kai kuriose srityse neatitinka to ką aš darau, ir pradžioje mane tas šiek tiek nustebino, nes visada galvojau apie save kaip apie pakankamai sąmoningą ir integralią asmenybę, bet su šiuo atradimu gavau papildomą būdą kaip geriau pažinti save - stebint savo veiksmus, o ne žodžius ar mintis.
Taigi atlikau tokią praktiką. Padalinau lapą per pusę, vienoje pusėje viršuje užrašiau “Ką aš sakau”, o kitoje pusėje “Ką aš darau” ir pradėjau pildyti. Kairėje pusėje parašius “Man rūpi mano sveikata” - dešinėje supildžiau “Rūkau. Valgau per daug cukraus. Nereguliariai sportuoju. Pamirštu gerti vitaminus. Kartais nespėju pavalgyti” ir taip toliau ir panašiai. Supildžius tuos stulpelius, apstulbau, kiek daug neatitikimų. Jei iš tiesų mano vertybė būtų sveikata ar tikrai aš rinkčiaus elgtis taip kaip elgiuos?
Nemeluosiu, labai norėčiau, kad sveikata būtų mano vertybė, čia viena iš tų vertybių, kurias “reikėtų” turėt, nes viską gali pasiekti su sveikata, o be jos, turėsi tik vieną vienintelę problemą - kaip pasveikti. Bet iš lentelės suprantu, kad šiuo metu tai nėra mano vertybė, o tik primesta. Dažnai girdim kaip svarbu yra rūpintis sveikata, ir visiškai tam pritariu, bet ar darau ? Ar man ji iš tiesų šiandien yra svarbi? Pasigilinus į veiksmus suprantu, kad toli gražu.
Tai suvokus, suprantu kodėl kartais tie prioritetai, kuriuos susidėlioju atrodo labai nelogiški. Galim sakyti, kad šeima yra labai svarbi, bet nuolat dirbam viršvalandžius. Sakom, kad pinigai nėra svarbūs, bet nuolatos ieškom kaip užsidirbti daugiau.
Supratus tai - suprantu iš kur kylą tie vidiniai konfliktai, pasidaro ramiau ir lengviau ne tik save suprasti bet ir priimti.
Sudėtingesnis klausimas, o kaip tą primestą vertybę užauginti į tikrą ir savą ?